Kodėl žmonės taupo ir kaip sutaupyti pinigų?

Jautrus klausimas “Kaip sutaupyti pinigų?” turbūt kamuoja daugelį mūsų. Norint susitaupyti, plano sudaryti neužteks. Reikės išmokti išleisti mažiau. Išleisti mažiau arba bent jau nedaugiau negu uždirbi – vienas iš pagrindinių asmeninių finansų valdymo principų. Visai nebūtina tiesiog dabar pradėti taupyti,  užtenka pradėti atidžiai sekti kur, kam ir kiek pinigų mes išleidžiame. Šiame straipsnyje peržvelgsime esminius veiksnius ir patarimus padėsiančius atsakingiau pažvelgti į taupymo niuansus.

Kaip žmonės taupo?

• Planuoja pirkinius. Pirkti maisto eina tik su sąrašu ir tik suplanavę savaitės valgiaraštį. Pirkti kitų, ne maisto, prekių eina tik kartą per mėnesį.
• Parduotuvėse lygina prekių kainas, užsuka į turgų, į išparduotuves, pigesnių kainų ar naudotų daiktų parduotuves. Derasi.
• Seka nuolaidas, išpardavimų metu perka tik tuos daiktus, kurių reikia, ir stengiasi nusipirkti tiek, kad užtektų iki kito išpardavimo.
• Vengia neapgalvotų pirkinių. Įsidėję daiktą į parduotuvės krepšelį, dar dešimt sekundžių pagalvoja, ar tikrai jo reikia.
• Neperka ir nenaudoja (arba kuo mažiau naudoja) vienkartinių daiktų – indų, pašluosčių, pirkinių maišelių.
• Maistą gamina patys.
• Kur gali, eina pėsčiomis arba važiuoja dviračiu. Taip taupoma ne tik transportui, bet ir sportui bei sveikatos priežiūrai.
• Automobilį stengiasi naudoti ekonomiškai: tinkamai prižiūri, važinėja pakankamai pripūstomis padangomis, staigiai nestabdo ir negreitina, jei gali, vienu automobiliu į darbą važiuoja keliese. Ir, aišku, laikosi kelių eismo taisyklių.
• Namuose taupo elektrą (naudoja ekonomiškas lemputes), vandenį (sumažina srovę), dujas, šilumą (apšiltina namus).
• Namus remontuoja patys. Jei būstas vienam per didelis – pasikviečia ką nors gyventi kartu. Renkasi tinkamiausią (pagal savo poreikius) mokėjimo už telefoną, kabelinę televiziją ir internetą planą.
• Atsisako žalingų sveikatai ir brangių piniginei bei šeimos ir visuomenės gerovei įpročių.
• Laisvalaikį leidžia, pramogauja su draugais namuose, iškylauja gamtoje, visuomeniniuose renginiuose.Dalyvauja įvairiose savanorių programose.
• Patys gamina dovanas, dovanoja paslaugas, o ne daiktus.
• Nemoka palūkanų už panaudotą kredito kortelės likutį (laiku padengia skolą).
• Renkasi pigiausią atsiskaitymo (mokėjimo) būdą (internetu, pagal tiesioginio debeto sutartis).
• Greičiau grąžina vartojimo kreditus: jei nėra išankstinio grąžinimo mokesčio, sutaupomos palūkanos.
• Jei naudojasi turto draudimo paslaugomis, pasirenka didesnę frančizės sumą. Tada draudimo įmoka būna mažesnė, o su nedideliais nuostoliais galima susitvarkyti ir savo lėšomis.
• Nevėluoja mokėti įmokų (taip išvengia baudų ir delspinigių).

Kaip sudaryti savo šeimos biudžetą?

• Įvertinti esamą padėtį: suskaičiuoti savo dabartines išlaidas ir padaryti išvadas.
• Suplanuoti, kam ir kiek ketiname išleisti per metus:
  • įvertinę savo nuolatines pragyvenimo išlaidas,
  • įvertinę savo artimus ir tolimus planus.
• Palyginti savo poreikius ir norus (išlaidas) su galimybėmis (pajamomis ir turimomis santaupomis), jei reikia, peržiūrėti išlaidas.
• Sudaryti trumpesnio laikotarpio, pavyzdžiui, mėnesio išlaidų planą.
• Išlaidas kontroliuoti ir nenukrypti nuo plano.
• Pasikeitus pajamoms arba išlaidoms, peržiūrėti ankstesnį planą ir laiku jį pakeisti.

Labai svarbu į planavimo ir kontrolės procesą įtraukti visus šeimos narius. Taip padidėtų galimybės pasiekti pageidaujamų tikslų.

Rekomenduojamas išlaidų grupių sąrašas:

• Išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams
• Išlaidos alkoholiniams gėrimams ir tabakui
• Išlaidos drabužiams ir avalynei (taip pat jų priežiūrai, taisymui, valymui, nuomai ir kt.)
• Būsto išlaikymo išlaidos (būsto nuomai, mokesčiams už elektrą, dujas, šildymą, vandenį, atliekų surinkimą, kitiems mokesčiams)
• Būsto apstatymo išlaidos (kasdienės priežiūros, remonto prekėms ir paslaugoms, baldams, kilimams, šviestuvams, buities prietaisams, kitiems buityje naudojamiems daiktams, valymo  priemonėms ir paslaugoms ir kt.)
• Išlaidos sveikatos priežiūrai (farmacijos gaminiams, medicinos paslaugoms)
• Transporto išlaidos (transporto priemonėms, jų priežiūrai, degalams, keleivių vežimo paslaugoms)
• Išlaidos ryšiams (paštui, telefonui, telefonijos paslaugoms)
• Išlaidos poilsiui ir kultūrai (vaizdo, garso, kompiuterių technikai ir jos priežiūrai, laisvalaikio paslaugoms, prekėms, jų priežiūrai, žaidimams, žaislams, sporto prekėms ir paslaugoms, sodo, daržo prekėms, naminiams gyvūnėliams, kultūros paslaugoms, laikraščiams, knygoms, raštinės reikmenims, atostogų išvykoms)
• Išlaidos švietimui (ikimokykliniam ugdymui, mokyklinėms prekėms, mokesčiams už mokslą, popamokiniam ugdymui)
• Išlaidos restoranams, kavinėms ir viešbučiams
• Išlaidos kitoms prekėms ir paslaugoms (asmens higienos prekėms ir paslaugoms, kirpykloms, asmeniniams daiktams, juvelyriniams dirbiniams, draudimo, finansinėms paslaugoms ir kt.)
• Išlaidos paskoloms (tikslinga kiekvieną paskolą rašyti į atskirą eilutę, galima išskirti netgi vienos paskolos įmokos eilutę į skiltis „Paskolos grąžinimas“ ir „Palūkanos“)
• Pinigai santaupoms (jei taupome keliems tikslams arba esame pasirinkę kelias taupymo priemones – keletą indėlių sąskaitų, pensijų kaupimą, investicinius fondus, gyvybės draudimo sutartis – eilučių taip pat turės būti keletas).
• Išlaidos dovanoms
• Kišenpinigiai (pinigai, skirti asmeninėms reikmėms, už kurias nereikia atsiskaityti).

Norint sutaupyti, plano sudaryti neužteks. Reikės išmokti išleisti mažiau, jei nepavyksta uždirbti daugiau. Kaip mažiau išleisti, gali patarti daugelis iš savo asmeninės patirties. Panaršę internete ir pasikalbėję su kitais žmonėmis (nemažai naudingų patarimų pažertų vyresni giminaičiai), galime NEMOKAMAI rasti daugybę patarimų. Tačiau, kad ir mums pavyktų susitaupyti, reikės išsirinkti sau labiausiai priimtinus patarimus ir pradėti jais naudotis. Kai kurie iš tokių patarimų – gana radikalūs, pavyzdžiui, atsikratyti automobilio, jei juo važiuojame rečiau negu kartą per dvi savaites. Tačiau yra ir tokių patarimų, kuriuos tikriausiai kažkada ir žinojome, ir naudojomės, tačiau, gyvenimui sparčiai gerėjant, juos pamiršome. O sutaupyti jie padėtų. Štai keletas tokių patarimų: taisyti batus, adyti drabužius arba pritaikyti panaudotus daiktus „antram gyvenimui“.

Parengta pagal “Skaičiuojame pinigus” leidinį.